Veikimo metu gervės turi būti tvirtai pritvirtintos, kad jos nenuslystų ar neapvirstų. Inkaravimo metodai skirstomi į keturis tipus, atsižvelgiant į traukos jėgos dydį: varžtais, mediniu inkaravimu, vertikalaus stulpelio inkaravimu ir atsvariniu inkaravimu. Atliekant kėlimo darbus su gerve, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas: vielinis lynas turi būti vyniojamas ant būgno iš apačios, kad būtų užtikrintas stabilumas; ant būgno turi likti mažiausiai 3–4 vielinio lyno apvyniojimai, kad fiksuotas galas neatsiskirtų; lyno įvedimo kryptis turi būti statmena būgno ašiai jo viduryje, kad būtų išvengta šoninių jėgų, sukeliančių įrangos poslinkį; o mažiausias atstumas tarp gervės ir galutinio kreipiamojo skriemulio turi būti ne mažesnis kaip 25 kartus didesnis už būgno ilgį.
Gervės pasižymi tokiais pranašumais kaip didelė apkrovos{0}}laikomoji galia, sklandus ir patikimas kėlimas bei platus veikimo greičio diapazonas; tačiau saugumo supratimo ir veiksmingos veiklos praktikos trūkumas dažnai lemia nelaimingus atsitikimus darbo vietoje. Gerves galima naudoti atskirai arba kaip komponentus kėlimo, kelių tiesimo ir minų kėlimo mašinose. Dėl paprasto eksploatavimo, didelės lynų talpos ir lengvo perkėlimo jie plačiai naudojami medžiagoms kelti ar horizontaliai vilkti tokiuose sektoriuose kaip statyba, vandens apsauga, miškininkystė, kasyba ir uosto operacijos.